Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Ekonomika>Mikroekonomika>Statybos kaip specifinės verslo srities ypatumai
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Statybos kaip specifinės verslo srities ypatumai

  
 
 
1234567891011121314151617181920212223242526272829303132333435363738394041424344454647484950515253545556575859606162636465666768
Aprašymas

Lietuvos ūkio ekonominė bei socialinė raida ir prioritetinės plėtros kryptys. Įmonė kaip sistema. Įmonių rūšys. Statybos šakos ypatumai. Statybos įmonių bendradarbiavimo formos. Statybos įmonių veiklos sričių klasifikacija. Statybos įmonių teisinės formos. Individualios įmonės. Asmenų ūkinės bendrovės. Kapitalo bendrovės. Mišrios bendrovių formos. Europos statybos įmonių tipai ir jų valdymo modeliai. Mažos įmonės. Vidutinio dydžio statybos įmonės. Didelės statybos įmonės. Statybinės įmonės gamybos uždaviniai, marketingas, gamybos programa. Svarbiausi gamybos uždaviniai. Tikslai ir uždaviniai. Užsakymai. Marketingas. Gamybos išlaidos. Gamybos pajėgumai. Gamybos produkcijos plano sudarymas. Gamybos kaštų įvertinimas. Pajamų ir įplaukų sąmata. Gamybos išlaidų sąmata. Savikaina. Amortizacija. Statybos darbuotojai. Investicijų planavimas statyboje. Investicijų koncepcija. Statybos investicijų struktūra. Investicijų rizika. Statytojo pareigos ir teisės. Sutarčių sudarymas. Ekonominio efekto nustatymas. Investicijų efektyvumas. Investicinio proceso, kaip kiekybinės finansinės analizės objekto, ypatybės. Kainodara statyboje. Išvados.

Ištrauka

Kadangi Lietuvos gamybos ištekliai niekada nebuvo "industriniai" ir turint galvoje, kad visą 19 amžių ir iki 1918 m. šalis buvo Rusijos imperijos provincija, darosi akivaizdu, kad Lietuva iki nepriklausomybės neturėjo jokių galimybių išplėtoti pramonę. Nepriklausomybės periodas iki sovietinės okupacijos buvo per trumpas tai padaryti ir šalis liko agrarinė iki sovietinės industrializacijos.
Lietuvos ekonomikos industrializacija buvo vykdoma pagal sovietinio planavimo taisykles. Pirma, TSRS ministerijos rūpinosi kooperacija tik šakos viduje, neatsižvelgiant į tai, kiek toli viena nuo kitos buvo kooperuojančios įmonės. Antra, regionais buvo laikomos gerokai didesnės teritorijos negu viena nedidelė respublika. Lietuva paprastai buvo priskiriama Šiaurės – Vakarų regionui (priklausė ir Leningradas) arba Pabaltijo respublikų regionui, prijungus prie jų Baltarusiją ir Karaliaučiaus sritį. Vykdoma pagal tokius principus ekonominė plėtra iškreipė ekonomikos struktūrą, kuri būtų susiklosčiusi natūraliai. Sovietinio planavimo sąlygomis Lietuvos valdžia stengėsi plėtoti Lietuvai svarbias šakas. Tokios buvo elektronika, staklių ir įrengimų gamyba, chemija, visa karinio komplekso produkcija. Šių šakų darbuotojų buvo aukštesni atlyginimai ir aukštesni "vartojimo fondai". Taip pat buvo svarbu plėtoti galutinių produktų, kurių buvo pastovus deficitas (maisto ir lengvosios pramonės, statybinių medžiagų ir kt.) gamybą. Lietuvoje gana griežtai buvo laikomasi tolygios visos teritorijos plėtotės politikos, siekiant absorbuoti Lietuvos kaime atsilaisvinančią darbo jėgą.
Svarbiausi Lietuvos gamtos ištekliai yra dirbama žemė ir mediena. Yra užtektinai žaliavų cemento, stiklo ir statybinių medžiagų gamybai, taip pat durpių ir mineralinio vandens. Komerciškai eksploatuojami kuklūs geros kokybės naftos telkiniai – 250 tūkst. tonų per metus. Atrastas nemažas geležies rūdos su retųjų metalų priemaišomis telkinys. 200 metrų gylyje yra gigantiški kiekiai anhidrito ir gipso. Žaliavų buvimas tik iš dalies lėmė pramonės plėtotės sprendimus. Energetikos šakos (elektros gamyba ir naftos perdirbimas) pajėgumai buvo pastatyti daug didesni, negu reikėjo vidaus vartojimui, nors visus pirminius energijos išteklius reikėjo atvežti iš toli. Trąšų gamyklos pastatytos gerokai didesnės, negu reikėjo vidaus poreikiams tenkinti, o žaliavos taip pat buvo tiekiamos iš Rusijos. Tuo būdu, industrinis kapitalas buvo kuriamas nepaisant realių Lietuvos poreikių. Tai sudarė papildomų sunkumų pereinamuoju laikotarpiu po 1990 m. Žinoma, svarbiausi sunkumai kilo dėl industrinio kapitalo technologinio atsilikimo ir drastiško įprastų rinkų sumažėjimo.
Atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę (1990 m.), iškilo uždavinys pertvarkyti ūkio struktūrą, įvertinant rinkos, politinius pasikeitimus, žemės, gamybos priemonių privatizavimo procesus ir kt. Pasikeitė ekonominės, socialinės ir politinės sąlygos, kurios daro įtaką Lietuvos ūkio plėtrai. Pramoninkai palaipsniui pereina į Europos rinką, pertvarko pramonės struktūrą, diegia naujus gaminius ir kt. Šalies ūkį ypač paveikė privatizavimo procesas. Kuriamos akcinės bendrovės, individualios, bendros su užsienio šalimis įmonės. Privatizavimo procesas neišvengiamai keičia įmonių specializaciją, stambios įmonės skaidomos į mažesnes ir pan. Pertvarkant pramonę, iškilo gaminamos produkcijos kokybės klausimas, nes Rytų rinka kokybei buvo nereikli.
Ekonomikos plėtros politika turi atsižvelgti į turimus išteklius, esamą situaciją ir artimiausius bei tolimesnius tikslus. Suprantama, kad šalis gali pasiekti aukštą gyvenimo lygį tik gamindama aukštų technologijų gaminius. Tačiau šiuo metu pramonės šakų proporcijos pasislinkusios nuo sudėtingesnės (elektronika, mašinų gamyba) prie paprastesnės (maisto, tekstilės) gamybos. Apdirbamosios pramonės dalis, lyginant su paslaugomis, sumažėjusi per daug.
Kadangi trūksta finansinių bei materialinių išteklių, reikia išskirti prioritetines ūkio šakas ir jomis labiausiai rūpintis. Lietuva, turėdama taikomųjų tyrimų potencialą, pakankamai gerą darbuotojų išsilavinimo lygį, patirtį gaminant techniškai gana sudėtingus produktus, gali plėtoti aukštų technologijų gamybą, o turėdama ne tik kvalifikuotą, bet ir pigesnę darbo jėgą, gali gaminti Europos rinkai konkurentiškas prekes (mikroelektroniką, medicininę įrangą, tiksliosios mechanikos gaminius ir kt.). Jau dabar Lietuvoje gaminami kai kurie aukštų technologijų gaminiai: lazeriai ir susijusi optinė bei medicinos įranga, tikslaus matavimo prietaisai, biocheminiai gaminiai ir kt. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-06-24
DalykasMikroekonomikos kursinis darbas
KategorijaEkonomika >  Mikroekonomika
TipasKursiniai darbai
Apimtis66 puslapiai 
Literatūros šaltiniai37
Dydis193.8 KB
Autoriusraganosis1
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2007 m
Klasė/kursas5
Švietimo institucijaVilniaus Gedimino Technikos Universitetas
FakultetasStatybos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Statybos kaip specifines verslo srities ypatumai [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Kursiniai darbai
  • 66 puslapiai 
  • Vilniaus Gedimino Technikos Universitetas / 5 Klasė/kursas
  • 2007 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą