Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Ekonomika>Mikroekonomika>Monopolinės tendencijos Lietuvos ūkyje
   
   
   
-1
naudingas 0 / nenaudingas -1

Monopolinės tendencijos Lietuvos ūkyje

  
 
 
12345678910111213141516171819
Aprašymas

Įžanga. Teorinė dalis. Monopolizavimo priežastys ir veiksniai. Kainos nustatymas ir pelno maksimizavimas. Pelno maksimizavimas. Kainų diferencijavimas ir diskriminacija kainomis. Firmų susijungimai, turintys įtakos monopolinės galios įgijimui. Monopolinės galios matavimas. Efektyvumas ir neefektyvumas (monopolijos pasekmės). Vyriausybinė monopolijų kontrolė ir reguliavimas. Antimonopoliniai įstatymai. Praktinė dalis.

Ištrauka

Žodis "monopolija" yra kilęs iš graikų kalbos žodžių: "mono" – "vienas", ir "polio" – "pardavėjas", taigi monopolija yra tokia rinkos struktūra, kai kurioje nors pramonės ar pa-slaugų šakoje yra vienintelis prekių ar paslaugų pardavėjas. Žodis "tendencija" yra kilęs iš lotynų kalbos žodžio "tendo" – "kreipiu, siekiu" ir reiškia kryptį, kuria vyksta koks nors pro-cesas, raida. Nors Lietuvoje šiuo metu ryškėja ir pokyčiai kita kryptimi (ruošiamasi restrūk-turizuoti "Lietuvos energiją", gali netekti vienintelio pervežėjo statuso "Lietuvos geležinkeliai", žadama atsisakyti valstybės monopolio stipriųjų gėrimų gamyboje, galiausiai, miestuose gyventojai atsisako vietinių monopolistų – "Šilumos tinklų" – paslaugų ), tačiau monopo-listinės pozicijos irgi išlieka labai stiprios. Pakanka paminėti "Lietuvos telekomą", kurio mo-nopolinė padėtis baigsis tik 2003 metų sausio 1 dieną, bet yra didelė tikimybė, kad jo diktatas išliks žymiai ilgiau, nes telekomas buvo privatizuotas su visa tinklo infrastruktūra, jo hegemonija tęsis ir liberalizavus rinką. Pasak Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus T. Barakausko, konkurenciją šioje srityje galima paskatinti dviem būdais: remiant alternatyvių tinklų kūrimąsi, arba sukuriant sąlygas, kad dominuojantis operatorius savo resursais da-lytųsi su kitais rinkos dalyviais. Beveik aišku, kad Lietuva renkasi antrąjį variantą, nes va-dinamasis "Telekomas-2", kurį turėtų sudaryti integruoti "Lietuvos energijos", "Lietuvos ge-ležinkelių", Radijo ir televizijos centro bei kitų valstybės įmonių telekomunikacijų tinklai, kol kas egzistuoja tik teoriškai. Tokį tinklą net ir sukūrus, jis galėtų konkuruoti nebent teikiant duomenų perdavimo, bet ne fiksuoto ryšio paslaugas. Pesimistines nuotaikas dėl būsimos situacijos liberalizuotoje rinkoje patvirtina ir Estijos pavyzdys. Šioje šalyje fiksuoto ryšio te-lefono rinka demonopolizuota jau nuo 2001 metų pradžios. Buvęs monopolininkas "Eesti telefon" prarado didesnę rinkos dalį nei tikėtasi (t.y. 17%), bet vietiniai ir tarpmiestiniai po-kalbiai gyventojams tik pabrango, nes čia savo sąlygas ir vartotojams, ir kitiems rinkos žai-dėjams tebediktuoja "Eesti telefon".
Galiausiai, pakanka prisiminti "Lukoil" užmačias įsigyti 33% "Mažeikių naftos" akcijų ir perimti šios įmonės operatoriaus teises. Jei šie planai būtų įgyvendinti, įvyktų Lietuvos mastais dar neregėtas vertikalusis susijungimas. "Lukoil" metų pradžioje Lietuvoje turėjo 82 degalinių tinklą; dabar jis dar didėja, nes "Lukoil" už skolas perima pelningiausias "Lietuvos kuro" degalines. Tai reiškia, kad į vienas rankas būtų buvusi perduota galimybė daryti lemiamą įtaką ir didmeninei, ir mažmeninei rinkoms.
Todėl ši tema yra verta nuodugnesnio išnagrinėjimo. Žiūrint iš teorinės pusės, mono-polijų tyrimas irgi yra viena svarbiausių temų. Nors grynoji monopolija, kaip ir tobulos kon-kurencijos rinka, yra teorinė abstrakcija, šie du kraštutiniai rinkos struktūros poliai padeda geriau suprasti ir išanalizuoti sudėtingas rinkas tikrovėje.


Absoliučioji arba grynoji monopolija – tai toks rinkos sandaros tipas, kai yra vienin-telis prekių, neturinčių artimų pakaitų, pardavėjas. Grynoji monopolija būdingesnė vietinėms rinkoms, nei tarpnacionalinėms. Realiame gyvenime yra labai mažai produktų, kurie neturi pakaitų. Mieste vietinė elektros kompanija gali būti vienintelė elektros energijos pardavėja regione, tačiau elektra, kadangi ji vartojama įvairiems tikslams, turi pakaitų. Jeigu elektros kaina didėja, šildymui vartota elektros energija keičiama anglimi ir t.t. Taigi monopolijos įsigalėjimas iš dalies priklauso nuo to, kaip siaurai yra apibrėžiama rinka. Iš tikrųjų plačiąja prasme kiekvienas gamintojas konkuruoja su kiekvienu kitu gamintoju dėl vartotojo pinigų. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-03-21
DalykasMikroekonomikos kursinis darbas
KategorijaEkonomika >  Mikroekonomika
TipasKursiniai darbai
Apimtis19 puslapių 
Literatūros šaltiniai0
Dydis63.66 KB
Autoriusredayz
Viso autoriaus darbų5 darbai
Metai2001 m
Klasė/kursas2
Švietimo institucijaKauno Technologijos Universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Monopolines tendencijos Lietuvos ukyje [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Kursiniai darbai
  • 19 puslapių 
  • Kauno Technologijos Universitetas / 2 Klasė/kursas
  • 2001 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
-1
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą