Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Ekonomika>Mikroekonomika>Pasiūla ir paklausa
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Pasiūla ir paklausa

  
 
 
12345678910111213141516171819
Aprašymas

Įvadas. Paklausa. Paklauso dėsnis ir jos kreivė. Paklausos veiksniai. Rinkos paklausa. Pasiūla. Pasiūlos dėsnis ir jos kreivė. Pasiūlos veiksniai. Rinkos pasiūla. Paklausos ir pasiūlos pusiausvyra. Paklausos ir pasiūlos elastingumas. Paklausos elastingumas. Pasiūlos elastingumas. Išvados.

Ištrauka

Tik apie labai nedidelę grupelę žmonių galėtume pasakyti, kad jie turi viską, ko norėtų. Dauguma žmonių turi apsieiti be kai kurių daiktų, kuriuos turėti jie labai norėtų: jiems tenka paaukoti kai kuriuos savo norus. Taigi žmonės turi tarsi preferencijų skalę - tarsi sąrašą, kuriame paslaugos ir prekės surašytos preferencijose (jų vartojimo reikmenys - maistas, tinkamumo, prioriteto tam vartotojui) tvarka. Gyvybiniai arba būtiniausi vartojimo reikmenys - maistas, drabužiai, būstas, medicininė pagalba- yra tos skalės viršuje ir apskritai mūsų būtiniausių prekių poreikis negali būti paaukotas; aplinkybėms susiklosčius, mes pasiruošę už tuos gyvybinius dalykus atiduoti visą savo uždarbį. Žemiau tų gyvybiškai svarbių prekių preferencijų skalėje bus daiktai , kurių reikia savo komfortui padidinti ir gyvenimo lygiui pakelti (televizoriai, draudimai, automobiliai r t.t.). Žemiausiai šioje skalėje yra ne pirmo būtinumo prekės (šokoladas), be kurių prireikus mes lengvai išsiverstume.
Rinkos dėsnius lengviau suprasti, nagrinėjant idealų rinkos modulį. Idealios rinkos subjektai yra individualus pirkėjas ir individualus pardavėjas arba vartotojas ir gamintojas. Pirkėjas ir pardavėjas yra dvi rinkoje veikiančios jėgos. Pirkėjas kaip veikianti jėga formuoja rinkos paklausą (market demand), o pardavėjas- rinkos pasiūlą (market supply).
Paklausa pasireiškia pirkėjo siekimu įsigyti konkrečią prekę ar paslaugą. Tačiau jei pirkėjas nori tik tos prekės, bet neturi pinigų, jo noras nėra paklausa. Vadinasi, paklausą galime apibrėžti kaip troškimą arba poreikį, egzistuojantį drauge su pasiruošimu ir galėjimu užmokėti už tai, ko norime.
Kiekvinas pirkėjas žino, kad perkamos prekės kiekis priklauso nuo kainos: kuo aukštesnė kaina, tuo mažiau jis gali įsigyti, ir atvirkščiai, kuo mažesnė kaina, tuo daugiau prekių gali pirkti, kitoms sąlygoms esant nekintamoms (pajamos, poreikiams, madai...). Vadinasi, paklausa suprantama ne kaip fiksuotos perkamos prekės kiekis, o kaip kiekis, kurį sąlygoja tos prekės kaina. Kainos ir norimo įsigyti prekės kiekio ryšys rodo, ar prekė bus perkama.
Pasiūla pasireiškia pardavėjo siekimu parduoti kuo daugiau prekių ir kuo didesne kaina. Ji atliekama labai įvairiomis sąlygomis, sukuria tinkamų vartoti visų rūšių prekių ir paslaugų apimtį, kurią gali pasiūlyti gamintojai, esant skirtingoms kainoms.
Kaip žinome, pirkėjų ir pardavėjų požiūriai į kainas nėra vienodi. Aukšta kaina atbaido pirkėjus ir priverčia juos pirkti alternatyvius produktus, bet ta pati aukšta kaina skatina pardavėjus gaminti ir parduoti daugiau prekių. Taigi kuo aukštesnė kaina, tuo didesnė pasiūla. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-03-06
DalykasMikroekonomikos kursinis darbas
KategorijaEkonomika >  Mikroekonomika
TipasKursiniai darbai
Apimtis15 puslapių 
Literatūros šaltiniai4
Dydis31.28 KB
AutoriusVaida
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2006 m
Klasė/kursas1
Failo pavadinimasMicrosoft Word Pasiula ir paklausa [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

  • 2006-10-25 IP: 82.135.159.65
    silvija sako

    DARBAS YRA ATLIKTAS GAN GERAI

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą